Jaunasis Džolyonas taip įnirtingai, rimtai ir ilgai rašė šį laišką, kad jo žmona negalėjo nepastetbėti jo susitelkimo, ir jo paklausė, kas nutikę. Jis atsakė – Nieko.
Tai buvo jo principas-niekada neatviriauti Džunei. Ji gali pasiusti, jis nė nežino, ką ji pagalvotų, jis bandė apsimesti ramiu, ir tai buvo jo stiprioji vieta, bet tai žinojo tik jo tėvas, tai buvo lyg verslas. Ir jaunasis Džolyajus versdamasis namų aferomis, išėjo sučiaupęs lūpas, vogdamas tikrą save, būdamas nebilios išvaizdos.
Jis buvo klube per pietus, su laišku kišenėje, nepakeitęs planų.
No comments:
Post a Comment