kiekvieno tiesa teisingiausia

kaip isgelbeti savo maluna?
kiekvienas is musu maitiname savo zveri. vieniems labai sunku susitaikyti su pralaimejimu pries save ir tai pavirsta ju didziausiu ahilo kulnu. bandydami ji isgyti tenkina vis besikeicianciu autoritetu rata pamesdami save ir savo mintis. kiti tyliai maitina sau. niekas nieko istikruju nezino tik mato labai mazas detales, o tai zinoma visapusiskai leidzia preziumuoti visiems apie tavo vertybes ar apie tavo laime. gaila, kad sunkiai suvokiamas dalykas- kiekvieno pasaulis vis kitoks, kiti tikslai, kitos nelaimes ir kiti palaimos saltiniai. Apsistate remais gyvenam ar cia ar uz atlanto ir vis pykstam, kad visi akli, kai tuo tarpu musu akys uzristos teksto vertimu. Savo nepasitikejima ar nuoskaudas isreiskiam ekscentriskais veiksmais ar zodziais. nepamirsk lygiai skiriasi. kalbant apie malunus ir zveris vieni isisuka i toki miltu maisa, kad galvoje vejai padaro tik 2 takelius: koks bandai buti ir koks esi. vieni tai suderina ivaizdzio pagalba, bet pamirsta pasinaudoti realybe ir gyvena asmenineje krizeje. o malunu susiburimai gazdina liaudi. kuo mazesni malunai supa daugiausiai problemu turinti zveri tuo didesnes asmenybiu krize isivyrauja. kazkam komunaliniai mokesciai, kazkam super svarbus "nebanalus"dakykai, o kazkam bandymas patenkinti savo gedos jausma. o iatikruju tai jusu visu pavydas ir nelaimes jus visus suvalgys su savo teigimais- nieko netikro kunas ir siela ar viskas banalu(kol tavo autorotetai nepasake kaitaip). duok Dieve, kad rastum save ir nustotum maitint ir kito zveri, nes esi lyg isblukes nedevimas daiktas, vienu metu lyg gyvena, o istikruju tik egzistuoja. tik niekad nepamirsk kiekvieno laime ir teisybe vis kitokia tai dont make this any harder.